- įvaldyti
- įvaldýti tr. 1. galėti, mokėti naudotis: Aš ano (dalgio) neįvaldáu, nepjaunu su anuo KlvrŽ. Didžiųjų slastų neįvaldau, tik mažūsius Šts. 2. nusukti reikiama linkme; suvairuoti: Kalno viršūnėje mašina pasidaro visai neįvaldoma J.Sav. Yra dyselys geležinis ir paskui tokios dvi rankenos invaldýti [arklą] Pns. 3. reguliuoti kieno veiksmus: Ka tos šeimynos mieste negal įvaldýti, įlankuoti Krt. Tei ir gacpadinę įval̃dęs, da geresnes dienas sulauki [p]Jrk67. | refl. tr. Jrk65: Tą vyrą tura įsival̃džiusi kaip tik benora Grdm. 4. MŽ69, Š, Rtr, KŽ įveikti, sutramdyti: Ramdinu, įvaldau, pajaukinu R52. Įvaldýti, pažaboti, sutvardyti, nuramdyti BŽ308. Nu vargsta anie su tuo jautaičiu, negalia įvaldýti Ms. Jau aną (karvę) reiks kratyties žemėn, nebgal beįvaldýti Yl. To arklio nebgal beįvaldýti, dreba, šoka į aukštą Akm. 5. priversti klausyti, sudrausti: Brolis tavo įvaldỹs išdykėlius, t. y. po savam (saviškai, savotiškai, kaip tinkamas) pavels, párvers J. ║ pajėgti žiūrėti drausmės: Kol motyna įvaldė, liuob šluotakotį vaikams užmes, dabar nebįvaldo Šts. 6. DŽ1 išmokti valdyti, suprasti veikimą: Mokėti, įvaldyti (ką nors, kokio įgūdžio reikalingą veiksmą, dalyką) KlK25,54. Ji puikiai įvaldė techniką rš. | refl. tr.: Jis dar daugiau įsivaldys savo smagenis ir dirgsnis Vd. \ valdyti; apvaldyti; atvaldyti; įvaldyti; išvaldyti; nuvaldyti; pavaldyti; pravaldyti; privaldyti; suvaldyti; užvaldyti
Dictionary of the Lithuanian Language.